karūninis

karūnìnis, -ė adj. (2) K; SD64, N → karūna 1: Avižos karūninės, arba vienpusės (ne eglėtosios) Ggr. Karūniniai linai buvo patys geriejai Šts. Karūninis žiedas (bot. gvaizdikmedis, Eugenia caryophyllata) LBŽ. Karūninė poveržlė su įvairaus gylio išpjovomis, skirta reguliuoti ratuko laisvumui ant ašies rš.